Kreditų draudimo atveju draudikas suteikia draudiminę apsaugą draudėjo interesams nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ir nesąžiningumo (tyčinio atsiskaitymų nevykdymo) ir dėl to galimų nuostolių, kuriuos kreditorius gali patirti, jeigu jo prekių ar paslaugų pirkėjas neįvykdytų savo prievolės.

Kreditų draudimo paslaugas paprastai vykdo privačios ir vienaip ar kitaip valstybių remiamos kompanijos.

Draudimo objektas – skolininko debitorinis įsiskolinimas kreditoriui, atsiradęs jam pristačius prekes ar suteikus paslaugas. Kreditų draudikai draudimo polisu garantuoja, kad draudėjo pirkėjui tapus nemokiu, prievolė vis tiek bus įvykdyta – draudėjas gaus draudimo išmoką ir todėl nuostolių nepatirs.

Šis kreditoriaus interesų apsaugos būdas gali būti veiksmingas tik tuo atveju, kai kreditoriaus interesai draudžiami nuo dviejų pagrindinių rizikos veiksnių – komercinių ir politinių.

Prie komercinių rizikos veiksnių pirmiausiai priskiriamas pirkėjo nemokumas (bankrotas). Be to reikšmingi rizikos veiksniai yra valiutų kursų pasikeitimai įgyvendinant sandorius bei kiti, darantys neigiamą įtaką komerciniams ryšiams. Prie politinės rizikos veiksnių priskiriami politiniai neramumai, masiniai streikai, valstybinai perversmai, nenumatyti vyriausybių veiksmai, jų paskelbti draudimai (embargo) ar sustabdymai (moratoriumai) prekių eksportui, importui, karinės akcijos ir kita.

Draudimo (nuo šių neigiamų komercinių ir politinių veiksnių) tikslas – garantuoti kreditoriui išmokas už jo teikiamas prekes. Kreditų draudimas yra vykdomas draudimo sutarties pagrindu, kuria, įvykus sutartyje nurodytam draudiminiam atsitikimui, draudikas įsipareigoja už sutartyje numatytą draudimo įmoką atlyginti draudėjui jo patirtą sutartyje sutartos sumos dydžio žalą.

Draudžiant kreditą, tam tikra jo dalis paprastai lieka neapdrausta. Tuo draudimo kompanijos siekia padidinti draudėjo atsakomybę kontroliuojant sutartinių įsipareigojimų vykdymą, pasirenkant bendradarbiavimo partnerius.